- tūplioti
- tū́plioti, -ioja, -iojo intr. KŽ eiti negreitai, į šalis krypuojant: Tūplioja žmogus, kuris pylės eisena [vaikščioja] Prk. Esą gailu matyt, kaip jis per stubą tūpliojąs TP1880,32.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
ištūplioti — intr. negreitai tūpčiojant išeiti: Pagaliau jau ištūpliojo Kin. tūplioti; ištūplioti; nutūplioti; patūplioti; partūplioti … Dictionary of the Lithuanian Language
nutūplioti — intr. nevikriai, tūpčiojant nueiti: Kažin kelintą jis ten nutūpliojo? Kin. tūplioti; ištūplioti; nutūplioti; patūplioti; partūplioti … Dictionary of the Lithuanian Language
partūplioti — intr. tūpčiojant pareiti, partūpčioti: Kol tas senis partūplios, ir sutems Kin. tūplioti; ištūplioti; nutūplioti; patūplioti; partūplioti … Dictionary of the Lithuanian Language
patūplioti — intr. KŽ tūpčiojant vos paeiti, pavėžlioti: Veizu, ka aš jau nepatūplioju Kl. Vos bepatūpliojanti ta mano bobutė Šts. Žąsis vos patūplio[ja] BzF191(Prl). tūplioti; ištūplioti; nutūplioti; patūplioti; partūplioti … Dictionary of the Lithuanian Language